Darbo santykiai yra grįsti abipuse pagarba, sutarties sąlygų laikymusi ir, svarbiausia, laisva šalių valia. Tačiau realybėje pasitaiko situacijų, kai sąvoka savanoriškas išėjimas iš darbo įgauna visai kitokią, neretai skausmingą prasmę. Darbuotojai susiduria su situacijomis, kai jų parašas ant prašymo nutraukti darbo sutartį atsiranda ne dėl asmeninio apsisprendimo, o dėl darbdavio daromo spaudimo, manipuliacijų ar net tiesioginės apgaulės. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip atpažinti neteisėtus darbdavio veiksmus, kokios yra darbuotojų teisės ir kaip elgtis, jei patekote į pinkles, kuriose jūsų parašas buvo panaudotas prieš jus pačius.
Kas yra tikroji darbuotojo valia?
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas aiškiai apibrėžia, kad darbo sutartis darbuotojo pareiškimu gali būti nutraukiama be svarbių priežasčių, apie tai įspėjus darbdavį prieš tam tikrą terminą. Esminis šio proceso akcentas – laisva valia. Tai reiškia, kad sprendimas palikti darbo vietą turi subręsti darbuotojo galvoje, be išorinio prievartinio poveikio. Jei darbuotojas jaučia, kad jis neturi kitos išeities, kaip tik pasirašyti dokumentą, arba jei jis yra klaidinamas dėl pasirašomo dokumento turinio, tokia valia negali būti laikoma tikra.
Teisinis terminas „valios yda“ reiškia, kad sandoris ar veiksmas buvo atliktas ne laisvai pasirinkus, o dėl suklydimo, apgaulės, smurto ar ekonominio spaudimo. Darbo santykiuose tai pasireiškia įvairiomis formomis: nuo subtilaus psichologinio spaudimo iki grubaus gąsdinimo atleidimu pagal „straipsnį“, jei darbuotojas pats nepasitrauks.
Dažniausios manipuliacijų formos darbo rinkoje
Praktika rodo, kad nesąžiningi darbdaviai naudoja įvairius metodus, siekdami priversti darbuotoją išeiti savo noru, kad išvengtų išeitinių išmokų mokėjimo ar ilgesnių atleidimo procedūrų. Viena iš dažniausių formų yra skubotas dokumentų pateikimas. Darbuotojas iškviečiamas į kabinetą, jam sukuriamas stresas, teigiant, kad jis padarė šiurkščią klaidą, ir „pasiūloma“ išeitis – pasirašyti prašymą savo noru, neva saugant savo reputaciją.
Kitas metodas yra tiesioginė apgaulė. Pasitaiko atvejų, kai darbuotojui tarp kitų dokumentų (pavyzdžiui, susijusių su darbo sauga ar atostogomis) pakišamas prašymas dėl išėjimo iš darbo. Žmogus, pasitikėdamas administracija, pasirašo visą pluoštą popierių net neskaitydamas, o vėliau sužino, kad jis pats „pasiprašė“ atleidžiamas. Ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus darbuotojai, kuriems iki pensijos likę keleri metai, nes jie labiau bijo prarasti pajamas ir dažniau pasiduoda psichologiniam spaudimui.
Neteisėto atleidimo pasekmės darbdaviui
Jei pavyksta įrodyti, kad darbuotojas buvo priverstas pasirašyti prašymą arba jo parašas gautas apgaulės būdu, pasekmės darbdaviui yra itin griežtos. Teismas arba darbo ginčų komisija tokį atleidimą gali pripažinti neteisėtu. Tai reiškia, kad darbuotojas ne tik gali būti grąžintas į darbą, bet jam taip pat privalo būti išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už visą laikotarpį, kurį jis negalėjo dirbti dėl neteisėto atleidimo.
Be to, darbuotojas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Patirtas stresas, pažeminimas, reputacijos praradimas ar sveikatos sutrikimai dėl nesąžiningo darbdavio elgesio yra pagrindas finansinei kompensacijai. Darbdaviui taip pat gresia administracinė atsakomybė ir baudos, kurias skiria valstybinės priežiūros institucijos už darbo įstatymų pažeidimus.
Prašymo atšaukimas: ką sako įstatymas?
Svarbu žinoti, kad pasirašytas dokumentas ne visada yra galutinis taškas. Darbo kodeksas suteikia tam tikrą „apsaugos laikotarpį“. Darbuotojas turi teisę atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį per tris darbo dienas nuo jo pateikimo dienos. Tai yra kritinis laikas, per kurį žmogus gali apgalvoti savo sprendimą, pasikonsultuoti su teisininkais ar šeimos nariais ir suprasti, ar jis tikrai nori palikti darbą.
Tačiau šia teise galima pasinaudoti tik tada, jei darbo sutartis dar nėra faktiškai nutraukta. Jei darbdavys spėjo įforminti atleidimą akimirksniu, prašymą atšaukti galima tik gavus darbdavio sutikimą. Jei darbdavys nesutinka, vienintelė likusi kelio atkarpa – darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
Kaip apsaugoti save nuo neteisėto spaudimo?
Pagrindinė taisyklė darbe – niekada nepasirašyti dokumentų, kurių turinio visiškai nesuprantate arba su kuriais nesutinkate. Jei darbdavys reikalauja pasirašyti „čia ir dabar“, tai yra pirmas pavojaus signalas. Jūs turite teisę paprašyti laiko susipažinti su dokumentais namuose ar pasitarti su specialistais.
Jei pajutote spaudimą, pradėkite rinkti įrodymus. Šiuolaikinės technologijos leidžia lengvai fiksuoti bendravimą. Išsaugokite visus elektroninius laiškus, žinutes telefonu (pavyzdžiui, per Viber, WhatsApp ar Messenger programas), kuriose darbdavys užsimena apie būtinybę trauktis. Jei įmanoma, įrašykite pokalbius, kurių metu jums grasinama ar daromas psichologinis spaudimas. Liudytojai – kolegos, kurie matė jūsų emocinę būseną ar girdėjo vadovų pasisakymus – taip pat yra labai vertingi ginčo atveju.
Darbo ginčų komisija: pirmasis žingsnis teisingumo link
Jei jaučiate, kad jūsų teisės buvo pažeistos, nereikia bijoti kreiptis pagalbos. Darbo ginčų komisijos yra efektyvus ir nemokamas būdas spręsti konfliktus tarp darbuotojo ir darbdavio. Svarbiausia nepraleisti terminų: kreiptis dėl neteisėto atleidimo galima per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojote apie savo teisių pažeidimą.
Komisijos posėdžio metu vertinamos visos aplinkybės. Priešingai nei paplitusi nuomonė, darbuotojo parašas nėra nenuginčijamas įrodymas, jei jis gautas nesąžiningai. Komisija atsižvelgia į įvykių seką, darbuotojo ankstesnę elgseną, darbdavio argumentus ir pateiktus įrodymus. Dažnai darbdaviai nesitiki, kad darbuotojas ryšis ginti savo teises, todėl vien kreipimosi faktas kartais paskatina juos ieškoti taikaus susitarimo.
Psichologinis aspektas: mobingas ir spaudimas išeiti
Savanoriškas išėjimas iš darbo neretai būna ilgalaikio mobingo pasekmė. Kai darbdavys nori atsikratyti darbuotojo, bet neturi tam teisinio pagrindo, jis gali sukurti nepakeliamą darbo aplinką. Tai gali būti užduočių neduodimas, ignoravimas, nepagrįsta kritika kolegų akivaizdoje ar nuolatinis priekabiavimas dėl smulkmenų. Tokiu būdu darbuotojas „palaužiamas“ ir galiausiai pats pasirašo prašymą, kad tik nutrauktų kančias.
Svarbu suprasti, kad mobingas yra darbo įstatymų pažeidimas. Jei darbuotojas gali įrodyti sistemingą psichologinį spaudimą, prašymas išeiti iš darbo savo noru gali būti traktuojamas kaip priverstinis. Tokiais atvejais darbuotojas gali prašyti nutraukti darbo sutartį dėl darbdavio kaltės, kas garantuoja išeitines išmokas ir didesnę socialinę apsaugą.
Išvados ir praktiniai patarimai
Darbuotojo parašas yra galingas įrankis, tačiau jis neturi tapti spąstais. Kiekvienas darbuotojas turėtų žinoti savo vertę ir savo teises. Jei atsidūrėte situacijoje, kai iš jūsų reikalaujama pasirašyti prašymą savo noru, atsiminkite šiuos žingsnius:
- Neskubėkite. Nėra jokio teisinio reikalavimo pasirašyti dokumentą tą pačią sekundę.
- Užduokite klausimus. Klauskite darbdavio, kodėl siūlomas būtent toks išėjimo būdas.
- Fiksuokite situaciją. Jei jaučiate agresiją ar spaudimą, stenkitės tai užfiksuoti.
- Pasitarkite. Net trumpa konsultacija su darbo teisės specialistu gali pakeisti situacijos eigą.
- Žinokite terminus. Turite tik tris dienas atšaukti prašymą ir vieną mėnesį jį apskųsti.
Savanoriškas išėjimas iš darbo turi būti sąmoningas žingsnis link naujos karjeros galimybės, o ne apgaulės ar baimės rezultatas. Valstybės institucijos ir galiojantys įstatymai yra sukurti tam, kad apsaugotų silpnesniąją darbo santykių pusę – darbuotoją, todėl ginti savo teises yra ne tik galima, bet ir būtina.